DUK

KĄ REIŠKIA „OFŠORAS“?

„Ofšoras“ yra terminas, kuris apibūdina verslo įstaigos organizacinį ir juridinį statusą. Paprastai šis statusas yra susijęs su reikalavimu, kad bet kokia verslo veikla turėtų būti vykdoma už tos šalies, kurioje yra įregistruota įmonė, ribų. Tokiu atveju įstaiga yra atleidžiama nuo visų ar daugelio tos šalies, kurioje ji yra įregistruota, mokesčių.

KOKIOS YRA LENGVATINIO APMOKESTINIMO (OFŠORINĖS) ĮMONĖS PAGRINDINĖS NUOSTATOS?

Pagrindinis įregistravimo patrauklumas yra investitorių įsipareigojimų apribojimas. Ribotos atsakomybės įstatymas pirmą kartą buvo pristatytas devynioliktame amžiuje tam, kad atskirtų korporacijos, kaip juridinio asmens, atsakomybę nuo jos savininkų atsakomybės, ir tokiu būdu apribotų akcininkų nuostolius akcinio kapitalo sumai, kurią savininkai apmokėjo ar įsipareigojo apmokėti. Kadangi įmonė yra juridinis asmuo, atskirtas nuo jos akcininkų ir direktorių, jos gaunamas pelnas paprastai bus apmokestinamas tokiu koeficientu, kuris yra taikomas įmonėms toje valstybėje, kur ji įregistruota. Todėl valstybės su didesne mokesčių našta gyventojas gali įsteigti įmonę, kuriai yra taikomi žemo arba nulinio koeficiento mokesčiai.

KODĖL NAUDINGA PERKELTI VERSLĄ Į LENGVATINIO APMOKESTINIMO ZONĄ (OFŠORĄ)?

Per paskutinius dvidešimt metų, didėjantis klientų poreikis gauti lengvatinio apmokestinimo paslaugas daugiausiai atsispindėjo politiniame ir ekonominiame nestabilume, rinkos globalizacijoje, dideliuose mokesčiuose ir efektyviame mokesčių susigrąžinime.

Pagrindiniai naudingi veiksniai:
  • Mokesčių mažinimas;
  • Turto apsauga ir didinimas;
  • Rizikos valdymas;
  • Sąnaudų mažinimas;
  • Konfidencialumas;
  • Biurokratizmo ir pernelyg didelio reguliavimo išvengimas.

Tiek asmenys, tiek ir korporacijos, ieško saugios vietos savo turtui ir investicijoms ir/arba legalių būdų mokesčiams išvengti – bandydami pasinaudoti pelno teikiančiomis galimybėmis, kurios nėra prieinamos jų pagrindinės veiklos šalyse.

KURIS LENGVATINIO APMOKESTINIMO (OFŠORINIS) CENTRAS YRA GERIAUSIAS?

Klientai dažnai klausia, kuri lengvatinio apmokestinimo (ofšorinė) zona yra geriausia, norint įregistruoti įmonę. Iš tiesų atsakymas priklauso nuo būsimos bendrovės numatomo panaudojimo bei paties kliento asmeninių arba verslo motyvų.

Pasaulyje egzistuoja daugiau nei 50 šalių, pateikiančių lengvatinio apmokestinimo (ofšorinių) įmonių įstatymus ir, norint pasirinkti tinkamą jurisdikciją, reikia apsvarstyti daugybę veiksnių. Pirmiausiai, svarbu atkreipti dėmesį į pasirinktos šalies politinį ir ekonominį stabilumą. Be to, jos korporatyviniai įstatymai turi garantuoti konfidencialumą ir visišką privatumą. Kiti veiksniai apima audito ir kitus įstatymų laikymosi reikalavimus, mainų kontrolę ir bankų paslaugas, sutartis, padedančias išvengti dvigubo apmokestinimo ir t.t. Dar vienas svarbus veiksnys yra steigimo, registracijos pratęsimo bei registruoto atstovo paslagų kainos  pasirinktoje jurisdikcijoje.

KAIP ĮREGISTRUOTI LENGVATINIO APMOKESTINIMO (OFŠORINĘ) ĮMONĘ?

Pasirinkus jurisdikciją, įregistravimo procedūra prasideda nuo tinkamo įmonės pavadinimo išrinkimo.

Pavadinimas neturėtų būti panašus, ar toks pats, kaip jau egzistuojantis pavadinimas. Registratorius atmes pavadinimą, jeigu juo bus pavadinta jau egzistuojanti įmonė. Tam tikri žodžiai, tokie kaip „bankas“, „draudimas“ arba „patikėtinis“, gali būti naudojami tik tada, jeigu konkrečiai įmonei  leista užsiimti su tuo susijusia veikla. Kai kuriose jurisdikcijose yra ir kitų apribojimų, pavyzdžiui, Meno saloje žodį „tarptautinis“ gali naudoti tik tos įmonės, kurių įregistruotasis kapitalas yra ne mažesnis nei GBP 100 000. Paprastai, nesukeliančio painiavos įmonės pavadinimo pasirinkimas yra įregistruojančio asmens atsakomybė.

Įstatinis akcinis kapitalas gali būti tokio dydžio, kokį pasirinks klientas, tačiau, daugelyje jurisdikcijų kasmetiniai vienodos normos mokesčiai yra imami remiantis įmonės bendru akciniu kapitalu. Tokiu atveju mes rekomenduojame, kad įmonė būtų įregistruojama su didžiausiu įmanomu įstatiniu akciniu kapitalu, kad jai būtų suteikta teisė gauti minimalius registracijos ir kasmetinės priežiūros mokesčius.

Egzistuoja dvi pagrindinės akcijų rūšys: registruotosios akcijos ir pareikštinės akcijos. Registruotųjų akcijų atveju, akcininko vardas yra įrašomas sertifikate. Pareikštinių akcijų atveju, jų savininkas turi sertifikatą, kuriame yra nurodyta, kad akcijos priklauso „pareiškėjui“. Pareikštinių akcijų savininkai turi daugiau konfidencialumo, tačiau mažiau saugumo, nes, jeigu pareikštinių akcijų sertifikatas yra pametamas, po to yra labai sunku įrodyti nuosavybės teises. Daugelyje jurisdikcijų registruotųjų akcininkų duomenys nėra viešai atskleidžiami. Taigi, norint užsitikrinti didesnį saugumą ir konfidencialumą, rekomenduojama išleisti registruotąsias akcijas ir paskirti nominaliuosius akcininkus.

Registruotoji būstinė ir agentas, įmonės sekretorius ir kiti gyvenamosios vietos reikalavimai įvairiose jurisdikcijose gali skirtis. Registruotoji būstinė neturi būti ta vieta, kurioje bus tvarkoma reali veikla, tačiau tai yra ta vieta, kurioje turi būti priimami visi oficialūs pranešimai. Daugelio lengvatinio apmokestinimo  (ofšorinių) jurisdikcijų įstatymai reikalauja, kad biurui būtų vadovaujama iš patalpų, esančių šalyje, kurioje įmonė buvo įregistruota. Kai kurios jurisdikcijos pateikia papildomą reikalavimą, kad įmonė pasamdytų registruotąjį agentą, kuris veiktų kaip oficialus įmonės atstovas toje šalyje, kurioje ji buvo įregistruota. Yra šalių, kur pagal įstatymą yra privaloma paskirti įmonės sekretorių, kuris būtų atsakingas už tai, kad įmonė būtų geros reputacijos ir kad registratoriui ir vyriausybei būtų pateiktos visos reikalingos oficialios ataskaitos.

Įmonės direktorių valdybą, prikalusomai nuo jurisdikcijos, gali būti sudaryta iš vieno, dviejų  ar net trijų narių. Situacijoje, kai įmonė faktiškai vykdo veiklą šalyje su aukštu mokestiniu koeficientu, ir kur reziduoja įmonės direktorius, siūloma naudotis nominalaus direktoriaus, gyvenančio neutralioje mokesčių atžvilgiu šalyje, paslaugomis. Kai klientas iš esmės perduoda savo verslo valdymą trečiajai šaliai, labai svarbu, kad jo partneriu būtų profesionalus ir patikimas paslaugų teikėjas.

KAS NAUDOJASI LENGVATINIO APMOKESTINIMO (OFŠORINIŲ) ZONŲ PASLAUGOMIS?

Mūsų amžiuje naudojimasis aukštos kokybės lengviatinio apmokestinimo jurisdikcių paslaugomis yra pakankamai paprasta ir beveik bet kam prieinama procedūra. Kartą perkėlus visą ar dalį verslo į tokią zoną, santaupos, gautos dėl mažų mokesčių arba visiško atleidimo nuo jų, atveria naują investicijų ir verslo galimybių pasaulį. Visi tie, kurie yra suinteresuoti sąnaudų sumažinimu, dažnai yra suinteresuoti pasinaudoti lengavtinio apmokestinimo subjektais: aukštas pajamas turintys asmenys, tarptautiniai investuotojai, verslininkai, turto savininkai, finansinės institucijos.

KOKIOS YRA NOMINALAUS ASMENS PASLAUGOS TARPTAUTINIO VERSLO ĮMONEI?

Nominalusis asmuo yra individas, kuris nėra tikrasis įmonės savininkas ar direktorius, tačiau kurį realusis savininkas paskyrė veikti jo kompetencijoje. Nominalius asmenis dažnai naudoja lengvatinio apmokestinimo (ofšorinių) įmonių savininkai, norėdami neatskleisti savo tapatybės. Parašydamas įgaliojimą nominalusis direktorius perduoda visas teises valdyti verslą asmeniui, kuriuo pasitiki realusis savininkas.

KUO SKIRIASI REGISTRUOTASIS AKCININKAS NUO NOMINALIOJO AKCININKO?

Registruotasis akcininkas tai yra tikrasis įmonės savininkas,  įregistvęs savo vardą akcijų sertifikate ir akcininkų registre, kaip paskirstytų akcijų savininkas.
Kai tikrasis savininkas nenori, kad jo vardas būtų registruotas sertifikate ir registre, jis gali pasinaudoti nominalaus akcininko paslaugomis.
Nominalusis akcininkas yra asmuo, kuriuo vardas yra įregistruotas sertifikate ir akcininkų registre, tačiau jis nėra tiskrasis įmonės savininkas. Jis pasirašo ir realiajam savininkui įteikia pasitikėjimo deklaraciją, kurioje atsisako bet kokios teisės naudotis bet kokiomis akcijų teikiamomis galiomis, įskaitant balsavimo teisę arba teisę parduoti ar perduoti šias akcijas.
Nominalusis akcininkas naudojamas tada, kai įmonių registras gali būti prieinamas viešai arba jeigu savininkas reikalauja didesnio konfidencialumo lygio.

KOKIA YRA NOMINALAUS AKCININKO PASITIKĖJIMO DEKLARACIJOS PASKIRTIS?

Nominalaus akcininko pasirašyta ir realiajam savininkui įteikta pasitikėjimo deklaracija užtikrina, kad nominalusis akcininkas niekaip negali naudoti akcijų, kol tokio įgaliojimo jam nesuteikia realusis savininkas.

KOKIA YRA NOMINALAUS DIREKTORIAUS PASKIRTIS?

Nominalusis direktorius naudojamas tam, kad išsaugoti realiojo įmonės savininko privatumą. Jis nedalyvauja įmonės valdyme ir nepasirašo dokumentų. Tačiau yra tam tikrų išimčių, kai nominalusis direktorius gali pasirašyti tam tikrus standartinius dokumentus, tokius kaip sutartys, sąskaitos faktūros ir pan., kurie prieš tai turi būti patvirtinti. Jurisdikcijose, kuriose yra atviras registras, nominalaus direktoriaus vardas bus įrašytas dokumentuose vietoj realaus savininko vardo.

KAIP GALIMA VALDYTI SAVO ĮMONĘ NAUDOJANTIS NOMINALAUS DIREKOTRIAUS PASLAUGOMIS?

Nominalusis direktorius išrašo įgaliojimą tikrojo įmonės savininko arba kito savininko nurodyto asmens vardu. Taip pat įforminamas nedatuotas direktoriaus atsistatydinimo laiškas, kas leidžia įmonės savininkui  bet kuriuo metu paskirti direktoriumi kitą asmenį.

AR GALI MOKESČIŲ VALDŽIOS ORGANAI AR KITOS „TREČIOSIOS ŠALYS“ GAUTI INFORMACIJĄ APIE REALIUOSIUS LENGAVATINIO APMOKESTINIMO (OFŠORINĖS) ĮMONĖS SAVININKUS?

Norint apsaugoti tikrųjų savininkų konfidencialumą, rekomenduojama naudotis nominaliojo direktoriaus ir nominaliojo akcininko paslaugomis. Taip pat, kai tai yra įmanoma, galima išleisti pareikštines akcijas. Asmeniniai duomenys bus žinomi tik registruotajam agentui. Vyriausybės institucijos gali pareikalauti šios informacijos iš registruotojo agento tik turėdamos atitinkamą teismo sprendimą. Tačiau tam sprendimui gauti, jie turės pateikti teismui aiškius įmonės nelegalios veiklos įrodymus.

KUO SKIRIASI NOTARO PATVIRTINTAS DOKUMENTAS IR APOSTILE PATVIRTINTAS DOKUMENTAS?

Notaro patvirtintas dokumentas yra dokumento kopija, kuri patvirtina, kad tai yra tikra originalo kopija ir yra pasirašyta (patvirtinta) notaro. Šie notarai dažnai turi advokato, teisininko ar taikos teisėjo kvalifikaciją.

Prie dokumento esanti apostilė yra specialiai paskirto vyriausybės pareigūno, dokumento kopijos, kurią notaras patvirtino kaip tikrą kopiją, autentiškumo patvirtinimas. Apostilė yra pripažįstama tarptautiniu mastu, pagal Hagos konvenciją. Ne visos pasaulio šalys yra Hagos konvencijos narės, tačiau jos narėmis yra dauguma angliškai kalbančių ir Europos šalių.

KUO SKIRIASI TARPAUTINĖ VERSLO ĮMONĖ (IBC) IR RIBOTOS ATSAKOMYBĖS ĮMONĖ (LLC)?

Visų pirma, tai liečia JAV. Jungtinių Valstijų Ribotos atsakomybės įmonė (LLC) nėra įprasta, nuo mokesčių atleista įmonė. LLC yra Jungtinėse Valstijose registruota įmonė, kuri neišleidžia akcijų ir todėl neturi akcininkų. Jos savininkai yra vadinami nariais. Pabrėžtina tai, kad Tarptautinė verslo įmonė (IBC)  negali vykdyti veiklos savo registracijos šalyje, tačiau šie apribojimai nėra taikomi LLC. Panašumas yra tas, kad jeigu LLC priklauso ne JAV rezidentams, yra valdoma už Jungtinių Valstijų ribų, ir turi daugiau negu vieną narį, jos nariams netaikomi jokie mokestiniai įsipareigojimai. Ribotos atsakomybės įmonės turi pateikti kasmetines ataskaitas. Jų nariai individualiai privalo mokėti pelno mokestį, jeigu pelnas yra gautas Jungtinėse Valstijose arba, jeigu LLC narys yra Jungtinių Valstijų rezidentas.

KODĖL PRAVARTU ATIDARYTI BANKO SĄSKAITĄ LENGVATINIO APMOKESTINIMO ZONOJE?

Yra daugybė priežasčių, kodėl yra pravartu atidaryti korporatyvinę arba asmeninę banko sąskaitą lengvatinio apmokestinimo jurisdikcijoje. Tokia banko sąskaita suteikia didesnę laisvę, saugumą ir pelningumą. Daugelis lengvatinio apmokestinimo jurisdikcijų garantuoja banko slaptumą.  Kai kuriose iš jų banko slaptumo įstatymai yra tokie griežti, kad, jeigu banko darbuotojas atskleidžia informaciją apie kleinto banko sąskaitą, jis yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Valiutos kontrolė šiose jurisdikcijose yra ne tokia griežta, kaip šalyse su aukštais mokestiniais įsipareigojimais. Be to, lengvatinio apmokestinimo zonų banko sąskaitų aptarnavimo mokesčiai yra žemesni.  Lengvatinio apmokestinimo zonų bankai dažniausiai siūlo labai patrauklias palūkanų normas. Jų kredito ir debeto kortelės suteikia didesnį privatumo lygį.

Dėl aukščiau minėtų priežasčių, turėti banko sąskaitą lengvatinio apmokestinimo jurisdikcijoje iš tiesų gali būti naudinga, nes ten ji yra apsaugota nuo nacionalinių mokesčių valdžios organų, kreditorių, konkurentų, buvusių sutuoktinių ir kitų, kurie nori pasisavinti jūsų turtą.

KOKIE REIKALAVIMAI YRA KELIAMI, NORINT ATIDARYTI BANKO SĄSKAITĄ?

Dažniausiai tam, kad atidaryti sąskaitą, bankai reikalauja iš kliento šių dokumentų patvirtintų kopijų: įmonės įregistravimo sertifikatas, statutas arba memorandumas ir įstatai, bei direktorių nutarimas atidaryti banko sąskaitą. Taip pat visi bankai reikalauja tikrosios nuosavybės įrodymų, tai yra valdybos pasų ir direktorių nutarimų patvirtintos kopijos. Bankai privalo turėti informaciją apie savo klientų veiklą, todėl yra reikalaujama, kad klientai  pateiktų detalius savo naujų įmonių veiklos planus. Kaip naujos sąskaitos atidarymo sąlyga, daugelis bankų reikalauja, kad būtų įneštas pradinis indėlis,taip pat kai kurie bankai gali reikalauti, kad būtų palaikomas reikšmingas minimalus balansas.

Tam, kad išvengtų pinigų plovimo, bankai, prieš apsvarstydami paraišką dėl korporatyvinės banko sąskaitos atidarymo, reikalauja toliau išvardintos informacijos apie kiekvieną realųjį savininką, direktorių, sąskaitas pasirašantį asmenį ir visus kitus asmenis, kurie gali kontroliuoti įmonę:

  • Rekomendacija, iš kito banko, kurioje turi būti nurodyta, kad asmuo yra žinomas rekomendacijos davėjui tam tikrą laiko tarpą, yra patikimas ir gali tvarkyti banko sąskaitą;
  • Notaro patvirtinta asmens paso kopija;
  • Telefono arba komunalinių paslaugų sąskaitos originalas, kuris patvirtins kliento gyvenamosios vietos adresą;
  • Įmonės numatomos investicinės ir/arba prekybinės veiklos aprašymas, apimantis ir geografinį paplitimą;
  • Nurodymas, kokia numatoma įmonės pirmųjų metų apyvarta;
  • Pradinis įnašas į banko sąskaitą, atitinkantis banko politiką.

AR TAI YRA LEGALU PERKELTI TURITĄ Į LENGVATINIO APMOKESTINIMO (OFŠORINĘ) ZONĄ ARBA TURĖTI TOKIOJE ZONOJE BANKO SĄSKAITĄ?

Yra visiškai legalu turėti sąskaitas, fondus, rezervus, įsipareigojimus, turtą ir t.t. beveik bet kurioje pasaulio šalyje. Tačiau, jeigu asmuo nedeklaruoja savo turto ir pelno, kai tai yra privaloma deklaruoti pagal vidaus šalies įstatymus (pvz., Valstybinė mokesčių inspekcijoje ir pan.), jis gali buti atitinkamai nubaustas. Svarbiausias aspektas yra tai, ar turtas ir pelnas turi būti deklaruotas einamaisiais metais. Steigimas lengvatinio apmokestinimo zonoje nėra nelegali veikla, tačiau pagal kai kurių šalių įstatymus yra nelegalu nuslėpti informaciją apie savo užsienines investicijas. Lengvatinio apmokestinimo (ofšorinę) jurisdikciją reikėtų suprasti kaip užsienio valstybę, bet su tam tikrais privalumais. Tai gali būti banko slaptumo įstatymai, privalumai steigiant tarptautinės prekybos arba investicinių operacijų įmones, pajamų mokesčių, paveldėjimo mokesčių, kapitalo pajamų mokesčių, individualių mokesčių nebuvimas ir dar daug kitų privalumų.

KAS YRA „FINANSINIAI METAI“?

Kiekviena įmonė privalo sudaryti ir pateikti atitinkamoms valstybinėms institusijoms finansines ataskaitas, kuriose atsispindėtų visa įmonės veikla per paskutinius metus. Ataskaitoje atspindintas laikotarpis yra vadinamas „finansiniais metais“ arba ataskaitiniu laikotarpiu. Šis laikotarpis prasideda kitą dieną po ankstesnio finansinio laikotarpio arba, jeigu tai yra nauja įmonė, įmonės, kaip juridinio asmens, įregistravimo dieną.

KAS YRA KASMETINĖ FINANSINĖ ATASKAITA?

Kasmetinė finansinė ataskaita yra sudaroma įmonės finansinių metų pabaigoje ir yra paremta įmonės buhalteriniais įrašais ir buhalterinėmis knygomis.

Finansinė ataskaita apima:
  • Direktoriaus ataskaitą;
  • Auditoriaus ataskaitą;
  • Pelno ir nuostolio ataskaitą;
  • Balansinę ataskaitą;
  • Mokesčių ataskaitą.
Direktoriaus ataskaita

Šioje ataskaitoje direktoriai trumpai apibūdina įmonės veiklą nurodytu finansiniu laikotarpiu ir pateikia trumpą įmonės finansinių rezultatų analizę. Taip pat jie privalo į ataskaitą įtraukti įmonės struktūrinius pokyčius, tokius kaip direktorių, sekretorių pasikeitimas ir pan.

Auditoriaus ataskaita

Šią ataskaitą įmonės akcininkams pateikia auditorius ir joje įvertina įmonės sudarytų finansinių ataskaitų tikrumą ir sąžiningumą. Auditoriai negali patvirtinti ataskaitų teisingumą ir tikslumą, kadangi neįmanoma patikrinti kiekvienos įmonės transakcijos dėl jų apimties bei ne visada turi galimybę gauti pilną reikamą informaciją. Auditoriai 100% paremia savo ataskaitą įmonės direktorių suteikta informacija ir nėra atsakingi, jeigu ši informacija pasirodo neteisinga. Auditoriai tikrina kai kuriuos įmonės dokumentus naudodami testus ir pateikia šiuos įvertinimus:

  • Ar įmonės finansinė ataskaita yra sudaryta remiantis įmonės apskaita, ar joje yra kokių nors nesutapimų.
  •  Ar ataskaitos atspindi tikrąjį įmonės veiklos statusą ir pelną.
  • Ar ataskaitos buvo sudarytos remiantis tarptautiniais buhalterinės apskaitos standartais.
  • Ar ataskaitos yra sudarytos remiantis įstatymais.
Pelno ir nuostolio ataskaita

Ši ataskaita atspindi įmonės pelną (nuostolį)  per finansinius metus (arba 12 mėnesių laikotarpį).  Ataskaitoje yra apskaičiojamos pardavimų pajamos, iš kurių  yra atimama prekių kaina. Iš gauto įmonės bendrojo pelno  atimamos visos išlaidos ir  gaunamas grynasis įmonės pelnas.

Balansinė ataskaita

Ši ataskaita atspindi visus įmonės turtus ir įsipareigojimus paskutinę finansinių metų dieną. Kitaip tariant, balansinė ataskaita  yra įmonės sąskaitų sąrašas po to, kaip buvo sudaryta pelno ir nuostolio ataskaita. Iš tiesų tai yra įmonės finansinės būklės, esančios tą dieną, nuotrauka.

Įmonės turtas visada turi būti ekvivalentiškas įmonės įsipareigojimams ir akciniam kapitalui.

22ce*comDUK