Jurisdikcijos pasirinkimo kriterijai

Tarptautinė prekyba ir investicijos diktuoja būtinybę renkantis kompanijos registravimo vietą nuodugniai išnagrinėti vienos ar kitos šalies jurisdikcijos ypatumus. Svarbu pasirinkti tą jurisdikciją, kuri geriausiai atitinka kompanijos ir asmeninius tikslus bei poreikius. Daugelyje didžiausio veiklos palankumo šalių jurisdikcijų nėra valiutos kontrolės. Aptariamosiose šalyse galioja įvairios teisės normos, atitinkančios pačius įvairiausius tarptautinio verslo keliamus reikalavimus.

Pagrindiniai jurisdikcijos pasirinkimo kriterijai yra šie:

  • Politinė ir ekonominė padėtis;
  • Korporacinės charakteristikos;
  • Įstatymų reikalavimai;
  • Šalies korporacinė teisė;
  • Dvigubo apokestinimo išvengimo sutartys;
  • Infrastruktūra juridinių ir buhalterinių paslaugų požiūrių;
  • Ryšio priemonės;
  • Bankų sfera;
  • Kalbos.

Politinė ir ekonominė padėtis

Patys svarbiausi reikalavimai pradedant verslą ar siekiant patenkinti privačius interesus didžiausio veiklos palankumo zonoje, be abejonės, yra aiškumas, tikrumas ir įmonių bei kompanijų saugumas. Siekiant patenkinti šiuos reikalavimus būtina pasirinkti tokią jurisdikciją, kuri leistų užtikrinti politinį ir ekonominį stabilumą.

Svarbios korporacinės charakteristikos

Daugelis lengvatinio apmokestinimo ir “planuojančių mokesčius” jurisdikcijų stengiasi, kad jų įstatymai atitiktų šiuos reikalavimus:

  • Minimalūs arba savanoriški mokesčių pateikimo įsipareigojimai;
  • Minimalus įstatymų nustatytų dokumentų paketas;
  • Nedideli reikalavimai kapitalui;
  • Galimybė paskirti nominalius akcininkus;
  • Galimybė išleisti akcijas pateikėjo vardu;
  • Tiesioginių duomenų apie faktinius savininkus nereikalaujama, arba jie pateikiami tik specialioms įstaigoms (pavyzdžiui,  centriniams bankams ir t. t.);
  • Minimali direktorių atsakomybė; *
  • Didelė įvairovė leistinų kompanijų pavadinimų ir pavadinimo pabaigoje dedamų nuorodų, žyminčių ribotą atsakomybę;
  • Galimybė rengti direktorių ir/arba akcininkų susirinkimus bet kurioje pasaulio vietoje;
  • Visiškas finansinių ataskaitų audito netaikymas arba jo neprivalomumas.
* Direktoriai paprastai atsako už kompanijų veiklą, tačiau kai kurių šalių jurisdikcijose ta atsakomybė gali būti perkelta kompanijai arba faktiniams jos savininkams.

Įstatymų reikalavimai

Ypač svarbus, esminis kriterijus – šiuolaikinė, lanksti ir gerai vertinama įstatymų sistema. Be to, pageidautina, kad įstatymai užtikrintų kliento verslo konfidencialumą ir visišką privatumą. Šiuo metu visame pasaulyje daugiau kaip 50 šalių jurisdikcijų galioja įstatymai, apimantys lengvatinio apmokestinimo (ofšorinių)  kompanijų veiklą. Kai kurios šalys papildė savo jurisdikcijose buvusius korporacijų įstatymus naujomis moderniomis nuostatomis, specialiai sukurtomis ir taikytinomis tarptautiniam verslui. Kitos šalys padarė įstatymų pakeitimų siekdamos, kad jų jurisdikcijose esantys įstatymai atitiktų didžiausio veiklos palankumo reikalavimus.

Kompanijų teisė

Žinomi trys pagrindiniai kompanijų teisės modeliai: bendroji Anglijos teisė, Europos korporacinė teisė ir JAV korporacinė teisė. Be to, egzistuoja hibridiniai kompanijų teisės modeliai – tam tikros pirmųjų trijų kombinacijos. Toliau pateikiami tų modelių apibūdinimai.

Bendroji Anglijos teisė

Kompanijų teisė, grindžiama bendrąja Anglijos teise, – dažniausiai pasitaikantis klasikinės didžiausio veiklos palankumo šalių jurisdikcijos modelis. Šiuo atveju kompanijų įstatymų pagrindas yra 1948 m. Didžiosios Britanijos kompanijų įstatymas. Savo ruožtu šis įstatymas remiasi ankstesniais įstatymais (1844 m.) ir nuostatomis, pvz., nominalių akcininkų panaudojimas, kurios grindžiamos dar XIX a. teise. 1856 m. priimtas Akcinių bendrovių įstatymu buvo įtvirtintas reikalavimas registruoti kompanijas pateikus jų veiklos nuostatus ir steigimo sutartį.

Tokius įstatymus taiko šios šalys: Britų Mergelių Salos, Bahamų Salos, Honkongas, Belizas ir kt.

Europos korporacinė teisė

Europos korporacinė teisė grindžiama Prancūzijos civiliniu kodeksu (1864 m.). Paprastai ji skirtinga uždaro tipo akcinėms bendrovėms (turinčioms nedidelį pradinį įstatinį kapitalą ir nedidelį akcininkų skaičių) ir atviro tipo akcinėms bendrovėms (kurios gali leisti viešai kotiruojamas akcijas).

Kodifikuotą civilinę registracijos teisę taikančių šalių jurisdikcijose įmonės registravimo procedūrai būdingi šie ypatumai (palyginti su bendrąja Anglijos teise):

  • Apmokėto kapitalo suma turi būti pasirašyta prieš įregistruojant kompaniją;
  • Akcininkų (pasirašančiųjų) įgaliojimai atsispindi kompanijos steigimo dokumentuose;
  • Procedūros sudėtingesnės ir ilgiau trunka negu šalyse, taikančiose bendrąją teisę;
  • Registravimo procedūrą atlieka notaras;
  • Kodifikuotos civilinės teisės šalyse korporacijų įstatymas reikalauja, kad Direktorių tarybos atsakomybė būtų padalyta vykdomajam ir kontrolės vienetams;
  • Direktorių įgaliojimai gali būti riboti;
  • Gali prireikti įstatymais nustatyto rezervo;
  • Kompanijos likvidavimo procedūros labai sudėtingos ir ilgai trunka.

JAV korporacinė teisė

JAV korporacinė teisė susiformavo veikiama ir Anglijos, ir Prancūzijos teisės. Be kalbinių ir terminijos skirtumų, JAV korporacinė teisė iš esmės skiriasi nuo bendrosios Anglijos teisės, įskaitant ir šiuos aspektus:

  • Be direktorių, JAV korporacijos gali turėti ir kitų vadovų;
  • Įstatai dažnai priimami jau įregistravus kompaniją;
  • Direktoriai dažnai yra įgalioti keisti įstatus.

Liberijos, Panamos, Nevio kompanijų įstatymai yra veikiami JAV korporacinės teisės.

Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys

Viso pasaulio šalių jurisdikcijas galima padalyti į dvi grupes: jurisdikcijos šalių, sudariusių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ir jurisdikcijos šalių, nesudariusių tokių sutarčių.

Šalių, sudariusių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, jurisdikcijos

Klientai, norintys turėti naudos iš dvigubo apmokestinimo išvengimo, turi įsteigti kompanijas šalyse, sudariusiose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis. Tai esminis reikalavimas, jeigu norima sumažinti mokesčius už dividendus ir autorinį atlygį, mokamus sutartį sudariusiose valstybėse. Dažniausiai atrodo, kad tokių jurisdikcijų šalys nėra didžiausio veiklos palankumo zonos ir dėl to iš šalies yra patrauklios.

Šalių, nesudariusių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių, jurisdikcijos

Šio tipo šalių jurisdikcijomis daugiausia naudojamasi dėl to, kad jose nėra kompanijų pelno korporacinių mokesčių – paprastai reikalaujama, kad kompanijos mokėtų tik fiksuotą metinę licencijos rinkliavą.

Svarbu turėti galimybę apskaičiuoti verslui plėtoti numatomą mokesčių sumą ir nuspręsti, ar būtinai reikia jurisdikcijos šalies, pasirašiusios dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį. Verčiantis tarptautine prekyba ir teikiant kitas paslaugas tokia jurisdikcija paprastai pasirodo esanti nereikalinga. Tačiau investuojant į kai kurias šalis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį pasirašiusios šalies jurisdikcija yra būtina, kadangi ji teikia galimybę mokėti mažesnius atitinkamus mokesčius.

Infrastruktūra juridinių ir buhalterinių paslaugų požiūriu

Visoms lengvatinio apmokestinimo struktūroms administruoti reikia juridinių ir buhalterinių paslaugų.

Ryšio priemonės

Siekiant efektyviai tvarkyti verslą svarbu, kad šalies jurisdikcija suteiktų galimybes naudotis šiuolaikinėmis telekomunikacijomis. Be to, būtina gauti oro bei visų kitų rūšių paštą.

Bankų sfera

Norslengvatinio apmokestinimo kompanijos gali atidaryti korporacines sąskaitas bet kurioje pasaulio vietoje, vis dėlto daugelis klientų nori turėti galimybę atlikti banko operacijas jurisdikcijose tų šalių, kuriose jų įmonės įregistruotos. Svarbus ir netgi privalomas reikalavimas bankams – didelė jų paslaugų įvairovė ir galimybė naudotis šiuolaikinėmis moderniomis bankų ryšių priemonėmis.

Kalbos

Tvarkyti verslą geriausia anglų kalba, tačiau lengvatinio aomokestinimo struktūros gali teikti paslaugas ir kitomis kalbomis. Tai lemia būtinybė išvengti net ir menkiausio klientų reikalavimų nesupratimo.

22ce*comJurisdikcijos pasirinkimo kriterijai